立陶宛語音系

立陶宛語音系(Lithuanian phonology)是立陶宛語之音系。立陶宛語有 11 個元音以及 45 個輔音;而其中 22 對輔音以有無腭音化來區分。大多數元音成對的出現,且通過長度與集中度來區分之。

立陶宛語單詞中只有一個音節帶有重音;但究竟是哪個音節帶有重音通常是不可預測的。重音音節標有降調或則升調的符號。重音的音節在詞中的位置也有可能在語詞屈折變化時受到影響。

輔音

立陶宛語之輔音音素[1]
唇音 齒音 齒齦音 硬腭音 軟齶音
硬 軟 硬 軟 硬 軟 硬 軟
鼻音 m ⟨m⟩mʲ ⟨mi⟩ n ⟨n⟩nʲ ⟨ni⟩
塞音 清音 p ⟨p⟩pʲ ⟨pi⟩ t ⟨t⟩tʲ ⟨ti⟩ k ⟨k⟩kʲ ⟨ki⟩
濁音 b ⟨b⟩bʲ ⟨bi⟩ d ⟨d⟩dʲ ⟨di⟩ ɡ ⟨g⟩ɡʲ ⟨gi⟩
塞擦音 清音 t͡s ⟨c⟩t͡sʲ ⟨ci⟩ t͡ʃ ⟨č⟩t͡ɕ ⟨či⟩
濁音 d͡z ⟨dz⟩d͡zʲ ⟨dzi⟩ d͡ʒ ⟨dž⟩d͡ʑ ⟨dži⟩
擦音 清音 (f) ⟨f⟩(fʲ) ⟨fi⟩ s ⟨s⟩sʲ ⟨si⟩ ʃ ⟨š⟩ɕ ⟨ši⟩ (x) ⟨ch⟩(xʲ) ⟨chi⟩
濁音 v ⟨v⟩vʲ ⟨vi⟩ z ⟨z⟩zʲ ⟨zi⟩ ʒ ⟨ž⟩ʑ ⟨ži⟩ j ⟨j⟩ (ɣ) ⟨h⟩(ɣʲ) ⟨hi⟩
近音 ɫ ⟨l⟩ lʲ ⟨li⟩
顫音 r ⟨r⟩rʲ ⟨ri⟩

元音

立陶宛語之元音音素
前元音 央元音 後元音
短 長 短 長 短 長
閉元音 ɪ ⟨i⟩iː ⟨į, y⟩ʊ ⟨u⟩uː ⟨ų, ū⟩
中元音 (e) ⟨e⟩eː ⟨ė⟩(ɔ) ⟨o⟩oː ⟨o⟩
ɛ ⟨e, ia⟩ɛː ⟨ę, ią⟩
開元音 (æː) ⟨ę, ią⟩ɐ ⟨a⟩aː ⟨ą⟩

雙元音

立陶宛語之雙元音音素
無重音符
或波浪號
揚抑符
ai [ɐɪ̯ˑ][âˑɪ̯]
ei [ɛɪ̯ˑ][æ̂ˑɪ̯]
au [ɒʊ̯ˑ][âˑʊ̯]
eu [ɛʊ̯ˑ][æ̂ˑʊ̯]
iau [ɛʊ̯ˑ][æ̂ˑʊ̯]
ie [iə][îə][2]
oi –[ɔ̂ɪ̯]
ou –[ɔ̂ʊ̯]
ui [ʊɪ̯ˑ][ʊ̂ɪ̯]
uo [uə][ûə][2]

註釋

  1. Pakerys (1995),第?頁.
  2. (页面存档备份,存于) Vadinamųjų sutaptinių dvibalsių [ie uo] garsinė ir fonologinė sudėtis | Girdenis | Baltistica

參考文獻

  • Ambrazas, Vytautas; Geniušienė, Emma; Girdenis, Aleksas; Sližienė, Nijolė; Valeckienė, Adelė; Valiulytė, Elena; Tekorienė, Dalija; Pažūsis, Lionginas. Ambrazas, Vytautas , 编. . Vilnius: Institute of the Lithuanian Language. 1997. ISBN 9986-813-22-0.
  • Augustaitis, Daine. . Munich: Sagner. 1964 (德语).
  • Ladefoged, Peter; Maddieson, Ian. . Oxford: Blackwell. 1996. ISBN 0-631-19814-8 (英语).
  • Laver, John. . Cambridge: Cambridge University Press. 1994. ISBN 0-521-45655-X.
  • Mathiassen, Terje. . Slavica Publishers, Inc. 1996. ISBN 978-0893572679.
  • Pakerys, Antanas. . Vilnius: Žara. 1995. OCLC 911717523 (立陶宛语).

參閲

外部連結

This article is issued from Wikipedia. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.